Laipiojančios rožės
Retame kieme ar sodyboje nepamatysi mūsų darželių puošmenos – laipiojančios rožės. Laipiojančios rožės gautos praėjus ilgą ir sudėtingą kelią kryžminant savaime gamtoje augančius erškėčius (Rosa multiflora, Rosa stetigera, Rosa vichuraiana) su šiuolaikinėmis arbatinėmis hibridinėmis ir floribundinėmis rožėmis. Laipiojančių rožių klasifikacija nėra nusistovėjusi ir yra gana paini – įvairiuose šaltiniuose nurodoma nuo 2 iki 5 grupių. Dalis laipiojančių rožių įvairiuose kataloguose priskiriamos skirtingoms grupėms – 2 m. aukščio rožės priskiriamos arba žemoms, pusiau laipiojančioms rožėms, arba aukštoms krūminėms. Tradiciškai skiriamos 2 pagrindinės grupės: Rambler (R.) – tai smulkiažiedės laipiojančios ir Large - flowered Climber (LCl.) – tai stambiažiedės laipiojančios. Į atskiras grupes dar galima būtų išskirti pastaraisiais metais vis labiau populiarėjančias laipiojančias miniatiūrines rožes ir Vokietijos firmos W. Kordes Söhne laipiojančias rožes.
Smulkiažiedžių laipiojančių rožių (R) lankstūs stiebai išauga iki 3-4 metrų, o kai kurių veislių net iki 6-9 metrų. Jos gausiai žydi tik antrais ir vėlesniais metais. Žiedai 2-4 cm. skersmens. Žydėjimo metu šios rožės labai dekoratyvios. Iš jų liaunų, žiedais apkibusių stiebų galima sudaryti gražias girliandas, arkas, piramides, papuošti pastatų sienas, pavėsines, tvoras, įvairias sienutes, stulpus, išdžiuvusių medžių kamienus. Labai puošniai žalios vejos fone atrodo atskiros rožės, išaugintos kolonos forma arba kaip stiebinės. Tokios rožės labai gražiai atrodo žydėjimo metu, kai jų ilgos, lanksčios, žemyn svyrančios šakos apkimba gausiais žiedais.
Laipiojančių rožių savybės šiek tiek skiriasi nuo kitų rožių savybių ir į tai reikia atkreipti dėmesį, kad išvengti klaidų. Tipiškų laipiojančių rožių žiedai susidaro ant antramečių stiebų. Jeigu pernykščiai stiebai nušąla arba būna labai pažeisti ligų (ypač degligės), pavasarį juos reikia pašalinti. Tada tą vasarą smulkiažiedės vijoklinės rožės beveik nežydi, tačiau augina naujus, pakaitinius stiebus, ant kurių gausiai žydės sekančiais metais. Nors laipiojančios rožės palyginus su kitomis (ypač su arbatinėmis hibridinėmis) yra atsparesnės šalčiams, tačiau jas paruošti žiemai ir uždengti reikia rūpestingiau negu kitas. Kitų grupių rožių pakanka išsaugoti tik apatinę krūmo dalį, o laipiojančių būtina išsaugoti kuo ilgesnius stiebus, kad vasarą gausiai žydėtų. Dauguma senesnių veislių smulkiažiedžių laipiojančių rožių žydi tik vieną kartą. Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų žydėjimas trunka nuo 20 iki 60 dienų, tačiau pastaraisiais metais yra išveistos naujos, pakartotinai žydinčios, veislės. Laipiojančios rožės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens iš krūmo apačios išleidžia daug stiebų, kurie nespėja subręsti ir tinkamai pasiruošti žiemai (sumedėti), todėl dalį stiebų reikia pašalinti. Pakanka viename krūme palikti 4-6 stipriausius stiebus, o kitus, vos pradėjusius augti, nukarpyti. Taip pat reikia pašalinti senus, sukamblėjusius ir neproduktyvius (senesnius kaip 3 metų) stiebus.
Kryžminant smulkiažiedes laipiojančias rožes su arbatinėmis hibridinėmis, floribundinėmis ir kitomis, gautos stambiažiedės laipiojančios rožės (LCl.)
Stambiažiedės laipiojančios rožės auginamos ir prižiūrimos panašiai kaip ir smulkiažiedės laipiojančios. Dauguma veislių žydi per vasarą du kartus. Jų žiedai yra 8-10 cm. skersmens. Stambiažiedžių laipiojančių rožių žiedai pilnai susiformuoja ant antramečių stiebų, tačiau teko pastebėti, kad, skirtingai negu smulkiažiedės, stambiažiedės žydi ir ant pirmų metų stiebų, tik žiedų yra mažiau ir krūmai tais metais žemesni. Antrais ir vėlesniais metais priklausomai nuo veislės jų krūmai užauga nuo 2,5 iki 4 metrų. Jų stiebai yra storesni ir standesni taip pat mažiau lankstūs negu smulkiažiedžių, tačiau atramų joms taip pat reikia.
Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 2 metrų. Taip jos pavadintos tik sąlyginai, nes šiai grupei priskiriamos ir krūmo formos rožės, kurios dėl panašaus aukščio tinka vertikaliam apželdinimui. Šios grupės rožės žydi labai gausiai beveik ištisą vasarą. Žiedai dideli, 8-12 cm. skersmens, dažniausiai pilnaviduriai, gražios, į arbatinių hibridinių rožių žiedus panašios formos, taip pat tinka ir puokštėms. Dauguma pusiau laipiojančių rožių labai atsparios šalčiui.
Laipiojančios miniatiūrinės rožės – tai visai naujas rožių tipas. Iš tikrųjų jos ne tokios jau mažos – jų stiebai kai kada siekia 2 metrus ir net daugiau, tik jų lapai ir žiedai yra tokie pat maži, kaip ir miniatiūrinių rožių. Jos yra labai dekoratyvios ir puošniai atrodo nedideliuose kiemeliuose prie medinių atramėlių, sukaltų iš smulkių kartelių. Jos yra kompaktiškos, užima nedaug vietos ir truputį primena japoniškus sodus. Kai kurių veislių rožes galima auginti kaip besidriekiančias, o padarius joms atramėles ir kaip laipiojančias miniatiūrines.
Kordes laipiojančių rožių bendras bruožas – tai stiprūs ūgliai, iki 2 metrų ilgio, tanki blizganti lapija, stambūs žiedai, gausus žydėjimas (iki vėlyvo rudens), atsparumas šalčiams ir grybinėms ligoms. Kaip taisyklė – tai dažniausiai visai neseniai išveistos veislės.
Žemiau pateikiame atspariausias ir gausiausiai žydinčias laipiojančių rožių veisles, tinkamas auginti mūsų klimato sąlygomis:
“Dortmund” (W. Kordes’ Söhne, 1955, LCl.)Žiedai ryškiai raudoni, centre balti, tuščiaviduriai, dideli, lapai maži, tamsiai žali, labai blizgantys. Žydi pakartotinai. Krūmai tvirti, labai atsparūs šalčiui, užauga iki 4 metrų aukščio.
“Flammentanz” ( W. Kordes’ Söhne, 1955, LCl.) Žiedai plokščiai rutuliški, ryškiai raudoni, sukaupti dideliuose žiedynuose. Žydi vieną kartą, birželio antroje pusėje ir visą liepos mėnesį. Lapai šviesiai žali, blizgantys. Krūmai plačiai išsišakoję, užauga iki 3 metrų aukščio. Labai paplitusi Lietuvoje laipiojanti rožė dėl didelio atsparumo šalčiui. Mūsų klimato sąlygomis gerai paržiemoja neuždengta.
“Golden Showers” (Germain’s Seed & Plant Co, 1958, LCl.) Žiedai geltoni, dideli, žiedynuose po 20-30. Lapai dideli, blizgantys. Krūmai tiesūs, tvirti, užauga iki 2,5-3 m. aukščio. Veislė atspari šalčiui ir labai atspari ligoms.
“Gruss an Heidelberg” (W. Kordes’ Söhne, 1959, LCl.) Žiedpumpuriai ir žiedai gražios formos, dideli, pilnaviduriai, sodriai raudoni, šiek tiek kvapūs. Žydi pakartotinai, iki vėlyvo rudens. Stiebai statūs, tiesūs. Krūmai užauga iki 2,5 metrų aukščio.
“Harlekin” (W. Kordes’ Söhne, 1986, LCl.) Žiedai dideli, pilnaviduriai, kremiškai balti su rausvais žiedlapių pakraščiais, lėtai skleidžiasi, ilgai laikosi pamerkti vandenyje, labai kvapūs. Lapai tamsiai žali, blizgantys. Krūmai užauga iki 2,5 metrų aukščio, su stipriais, ilgais ūgliais. Žydi beveik be pertraukos.
“Ilse Krohn Superior” (W. Kordes’ Söhne, 1964, LCl.) Žiedai gelsvai balti, dideli, pilnaviduriai, kvapūs, atsparūs nepalankioms oro sąlygoms Lapai tamsiai žali, odiškai blizgantys. Krūmai elegantiški, užauga iki 3 metrų aukščio. Labai atspari šalčiui.
“New Dawn” (Somerset Rose Nurs., 1930, LCl.) Žiedai šviesiai rožiniai, dideli, pusiau pilnaviduriai, kvapūs. Lapai vidutinio didumo, blizgantys. Krūmai labai vešlūs, iki 2-2,5 m. aukščio, žydi labai gausiai ir ilgai, atsparūs šalčiui. Labai plačiai auginama rožė, iki šiol neprarandanti savo populiarumo.
“Parkdirektor Riggers” (R. Kordes, 1957, S) Žiedai tamsiai raudoni, matiniai, pusiau pilnaviduriai, šiek tiek kvepiantys, susitelkę gausiažiedžiuose žiedynuose. Lapai tamsiai žali, odiški. Krūmai vešlūs, užauga iki 3-3,5 metrų aukščio, žydi antrą kartą. Tinka sodinti iš šiaurinės pusės.
“Rosarium Uetersen” (W. Kordes’ Söhne, 1977, LCl.) Žiedpumpuriai smailūs, ryškiai rožiniai. Žiedai dideli, pilnaviduriai, nuo ryškiai rožinių iki sidabriškai rožinių, kvapūs. Lapai blizgantys. Krūmai užauga iki 3 metrų aukščio, tvirti, labai lapuoti, gausiai ir ilgai žydi, labai atsparūs šalčiui.
“Salita” (W. Kordes’ Söhne, 1987, LCl.) Žiedpumpuriai dideli, kiaušiniški. Žiedai labai pilnaviduriai, gražios formos, oranžiniai, blizgantys, neišblunka iki žydėjimo pabaigos. Žydi pakartotinai. Krūmai užauga iki 2 metrų aukščio, statūs, tvirti, ūgliai iš pradžių rausvi, vėliau tampa žali.
“Swan Lake” (Schwanensee) (Sam. McGredy, 1968, LCl.) Žiedai dideli, kvapūs, balti, rausvo atspalvio. Krūmai užauga iki 2,5 metro, statūs, kompaktiški, žydi gausiai ir ilgai, labai atsparūs ligoms. Viena iš vertingiausių baltų laipiojančių rožių, panaši į raudoną laipiojančią rožę “Gruss an Heidelberg”.
“Sympathie” (W. Kordes’ Söhne, 1964, LCl.) Žiedai tamsiai raudoni, matiniai, dideli, pilnaviduriai, skleidžiasi lėtai. Lapai tamsiai žali, dideli, blizgantys. Krūmai užauga iki 3-4 metrų aukščio, žydi gausiai ir pakartotinai, atsparūs šalčiui ir ligoms. Viena iš vertingesnių laipiojančių rožių.
“Super Dorothy” (Hetzel, 1986, R) Žiedai rožiniai, maži, pilnaviduriai. Lapai maži, blizgantys, karpyti. Krūmas su ilgais, plonais ir minkštais stiebais, užauga iki 2-2,5 metro aukščio. Tai pakartotinai žydinti Rambler tipo laipiojanti rožė, ypatingai tinkanti pergolėms, sienelėms ir arkoms.
“Super Excelsa” (Hetzel, 1986, R) Žiedai avietinės spalvos, maži, pilnaviduriai, susitelkę gausiažiedžiuose žiedynuose. Lankstūs ir liauni ūgliai išauga iki 2-2,5 m. aukščio. Žydi gausiai visą sezoną. Gražiai atrodo pasodinta žalioje vejoje, taip pat ypač tinka pergolėms ir sienelėms.
“Violet Blue” (Veilchenblau) (Schmidt, 1909, R) Žiedai vidutinio dydžio, pilnaviduriai, žiedyne po 20-40, violetiniai su balta akute viduryje, kvapūs. Lapai šviesiai žali, dideli. Krūmai labai augūs, iki 4 metrų. Nors sena, tačiau labai įdomi vieną kartą žydinti rožė, beveik be spyglių. Peržiemoja neuždengta.